Kaip lopomas biudžetas?
Parašyta: 2009/01/13 | Be komentarų
Egzistuoja galimybė jog jau gerokai atsikande nekilnojamo turto bumo, Airijos gyventojai gali nuo jo net ir užsikosėti. Ieškodama būdų kaip lopyti milijardines biudžeto skyles, Airijos vyriausybė, dar tiksliau vyriausias ekonomistas vadovaujantis komitetui kuruojančiam biudžetą, prakalbo apie 1997 metais panaikinto nekilnojamo turto savininko mokesčio gražinimą. Priklausomai nuo pasirinktos vyriausybės strategijos tai gali reikšti papildomai kelis tukstančius eurų metinį mokestį kiekvieno nekilnojamo turto objekto savininkams. Ekspertai kalba jog šis žingsnis būtų žengtas tik kaip kraštutinė priemonė, nes smarkiai pakenktų ir taip politinius reitingus barstančiai, valdančiajai Fianna Fáil daugumai.
Taipogi kaip būdas papildyti valstybės biudžetą minimas akcijų paketų pardavimas “valstybinėse” kompanijose ESB, Bord Gais ir Air Lingus. Pastarosios akcijų pardavimas beabejo nudžiugintų konkurentus Ryanair ir jų vadovą Michael O’Leary jau seniai norinčius nupirkti pagrindinį konkurentą.
Kaip ten bebūtų, nebūną ugnies be dūmų. Jeigu vyriausybė nuspręstu grąžinti mokesti nekilnojamojo turto savininkams tai dar labiau nutolintu nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimą. Tačiau manau galima suprasti jog šiuo metu pagrindinis prioritetas yra kiek galima labiau sumažinti biudžeto deficitą. Kitaip vyriausybei teks skolintis 55 milijonus eurų per dieną kad išlaikyti vien tik šių metų balansą.
Kategorijoje: Atvirai, Truputis politikos, Verslas
Nauja laimė :)
Parašyta: 2009/01/07 | Be komentarų
Noriu visus pasveikinti su 2009 taisiais. Tiasą pasakius įrašus į šį blogą pernai rašydavau tikrai nereguliariai, kartas nuo karto vis atsiplėšdamas nuo darbų ir visokių kitokių maratonų :) Tačiau džiugu jog blogas turi kelis pastovius skaitytojus, nepastoviujų kiekis irgi po truputi auga.
Su draugais nutarėme pradėti rašyti bendrą blogą finansų, ekonomikos bei inovacijų temomis taigi nuo šiol savo asmeniniame bloge daugiau dėmesio skirsiu verslo technologijoms, projektų valdymui ir galbūt verslui Airijoje. Mintis apie inovacijas bei ekonomika paliksiu jau minėtame Rimtos Kavos bloge.
Beto pasistengsiu pagyvinti Saulius.Blogas šiais metais apsikeisdamas nuorodomis su panašiais blogais. Gal kartais pats rašai? Jei norėtum apsikeisti linkais įmesk komentarą šiam straipsniui!
Dar kartą visiems linkėjimai ir sėkmės šiais įdomiais metais.
Kategorijoje: Nerušiuota :), Šiaip sau
Ar Airija pakankamai investavo į inovacijas?
Parašyta: 2008/12/02 | Be komentarų
Ilgą laiką bandę perprasti kokiu būdu iš ūkininkų krašto Airija per dešimtmetį tapo visoje Europoje linksniuojamu pavyzdžiu kaip reikia kurti bei uždirbti iš inovacinių / technologinių sprendimų Berlyno Ekonominių Tyrimu Instituto ekonomistai mano jog rado paaiškinimą.
Nors Airija ir lyderiauja pasaulio reitinguose, kuomet šnekama apie didelės pridėtinės vertės prekių pagaminimą vienam valstybės gyventojui, pasak Berlino ekonomistų tai galima paaiškinti tuo jog Airijoje dauguma US kompanijų produktus tik gamina, jie sukūriami ir ruošiami gamybai kitose valstybėse. Tiek Microsoft Ireland tiek IBM Ireland ir kitos korporacijos Airijoje produktų nekuria arba jeigu ir turi skyrius skirtus produktų dizainui, juose dirba tik keli darbuotojai, dažniausiai beje tai atvyke iš kitų šalių specialistai.
Tuo galima paaiškinti tai jog jau minėtuose reitinguose pirmaujanti valtybė, pagal lėšas skiriamas mokslui, tyrimams bei verslo inovacijoms labai smarkiai atsilieka nuo daugelio išsivysčiusių ekonomikų (Švedija, US, Danija, Suomija, Kanada ir kitos).
Nepaisant paskutinio dešimtmečio gerų ekonominių rezultatu, vokiečių ekonomistai mano jog prastas valstybės gaunamų lešų paskirstymas “Keltų tigro” laikotarpiu parodo kad šalis dar tik pakeliui į Europos išsivysčiųsių ekonomikų būrį. Ir to kelio dar nusimato daug. Airijos vietinių kompanijų investavimas į inovativuma bei tyrimus (Research & Development) tik patvirtina faktą kad šalies verslas dar nepasiruošęs konkuruoti pasauliniu lygiu. 2007 metų duomenimis Airijos vietinės įmonės investavo į šią sritį vidutiniškai 37% daugiau nei 2006 kaip tuo tarpu Airijoje esančios užsienio kompanijos - beveik 100% daugiau.
Beto DIW ispėja jog ženkliai nepadidinus lėšų skiriamų edukacijai bei tyrimams po maždaug 10 metų šalį gali ištikti žinių ir įnovacijų badas :)
Taip trumpai pakomentavau gana ilgą straipsnį. Tikrai nemažai teisybės čia parašyta. Šis klausimas, kaip šalyje kurioje gaminamos visame pasaulyje vartojamos technologijos sutinkame tokią netvarką bei kartais visiškai “ūkininko kalendoriumi” paremtą planavimą ir verslo procesus, yra užduodamas nuolat.
Ir paaiškinimas jog stambiosios užsienio kapitalo kompanijos čia tik gamina produkcija, bei savo R&D centrus Airijoje laiko tik kaip sutarties su IDE isipareigojimą mano nuomone būtų labai arti tiesos.
Nebūdamas pesimistas noriu paminėti ir tai jog paskutinius pora metu Airijos vyriausybė tikrai smarkiai padidino išlaidas mokslo tyrimams, jų pritaikymui versle. Taipogi IDA ir toliau naudodami savo išskirtinę strategiją sugeba pritraukti inovatyvių kompanijų investicijas šalyje (paskutinė iš jų -Facebook Europos būstinės Dubline įkurimas) kurių gaminami produktai ir yra inovacijos. Tačiau šiais laikais kuomet biudžete milijardinės “skylės” didinti šias išlaidas (ar bent jau išlaikyti dabartinį jų lygi) darysis vis sunkiau.
Tikėkimės kad Airiai kaip visuomet išsisuks iš padėties ;)
Kategorijoje: Inovacija, Technologijos, Verslas
Inovacijų kuponai
Parašyta: 2008/09/01 | Be komentarų
Kaip paskatinti iškovoti savo vietą po saulę laukiniame verslo pasaulyje bandančias smulkaus verslo įmones domėtis inovacijomis? Išlikimas, aktyvi klijentų paieška bei smarkiai apkarpytos išlaidos tokiose įmonėse dažniausiai daug daugiau linksniuojami dalykai nei produktyvumo kėlimas.
Airijos Enterprise Ireland valstybinė verslo plėtros ir palaikymo agentūra sugalvojo labai įdomų sprendimą - inovacijų kuponus. 5000€ vertės kuponai skirti skatinti mažas kompanijas bendradarbiauti su mokslinėm institucijom, tobulinti verslo procesus bei taip gauti netgi didesnę nei minėtą 5k€ naudą verslui.
Šie kuponai veikia taip - įmonė identifikuoja problemą, kurią noroma išspręsti arba verslo procesus kuriuos nerėtų patobulinti, užpildo paraiška kuponui ir nusiunčia į EI. Viskas paprasta bei nesudėtinga. Paraiška bus peržiūrėta ir jeigu jūsų problema ar norimi įgyvendinti sprendimai nukreipti skatinti produktyvumui - gausite kupona paštu :)
Apribojimai tokie, jog pagal sąlygas išleisti šiuos pinigus kompanija galės tik Airijos akademinėse institucijose, šiame projekte dar vadinamose žinų tiekėjais.
Aš matau kelis labai pagirtinus dalykus šioje programoje:
## Smulkus verslas skatinamas peržiūrėti savo verslo procesus bei galimybes juos tobulinti. Jeigu tokios peržiūros kompanijoje ankščiau buvo nevykdomos galimybė gauti 5000€ jas tikrai paskatins.
## Kadangi pinigai turi būti panaudojami mokslo įstaigose, tai skatina pačių mokslo įstaigų dalivavima realiuose verslo pasaulio projektuose. Kadangi pagal finansavimą projektai nebus dideli, dažniausiai su jais dirbs paskutinių kursų studentai kuriems tai bus puiki patirtis bei įžanga i projektus turinčius ne gauti dėstytojo įveritnimą bet nešti realų pelną verslui.
## Suma skiriama vienam kuponui yra palyginti nedidelė kas suteikia galimybę šiuos kuponus išdalinti didesniam smukių kompanijų kiekiui.
Pabaigai manau verta paminėti jog būtina sąlyga tam kad ši kuponų sistema veiktų ir duotu apčiuopiamą naudą - kuponai turi būti skiriami vertinant atsiųstas paraiškas o ne kitus kriterijus, kaip pav. per pažystamus gautą rekomendacijų kiekis it t.t. :)
Kategorijoje: Ekonomika paprastai, Inovacija, Verslas
Airijos verslo pasaulio gigantai
Parašyta: 2008/08/21 | kiek komentatorių? (1)
Kiekvienais metais The Irish Times publikuoja prieda “TOP 1000 Companies”. Jame skelbiamos stambiausios bei galingiausios Airijoje veikla vykdančios kompanijos.
Šis sąrašas yra savotiškas barometras parodantis Airijos konkurencingumą bei padėtį pasaulio verslo terpėje. Taipogi jis atspindi situaciją šalyje, kurioje didžiulę BVP dalį sugeneruoja satmbių užsienio kompanijų padaliniai.
Verta pažymėti jog 2008-ųjų saraše dar neatsispindi pasaulinės kreditų krizės, paveikusios dižiausias pasaulines finansų kompanijas, padariniai ar Airijos statybų sektoriaus krizė. Specialistai šį 1000-tuką vadina - padėties ivertinimu Keltų tigro eros pabaigoje.
Kadangi publikuoti visą tūkstantį kompanijų būtų labai jau neproduktyvu bei tikriausiai netikslinga :) pateiksiu pirmajį 20-tuką.
Šiame 20-tuke kaip pamatysite situacija tokia kaip ir šiametinėje Lietuvos krepšinio rinktinėje - žaidėjai vienas už kitą geresni ir garsesni. Šis sarašas turėtu būti pirmas skaitinys visiems norintiems suprasti kodėl Airija per 10 metų sukurė beveik 0,9 milijono naujų darbo vietų ar manantiems jog Airijos laukia labai gili krizė.
1. CRH (Metine apyvarta - 20992 mil, dabuotoju - 92000)
2. Microsoft Ireland (Metine apyvarta - 10652 mil, dabuotoju - 1155)
3. Dell Ireland (Metine apyvarta - 10000 mil, dabuotoju - 4250)
4. Smurfit Kappa (Metine apyvarta - 7272 mil, dabuotoju - 40000)
5. Janssen (Metine apyvarta - 7100 mil, dabuotoju - 7200)
6. Intel Ireland (Metine apyvarta - 7272 mil, dabuotoju - 5000)
7. Musgrave (Metine apyvarta - 4900 mil, dabuotoju - 35000)
8. Kerry Gouup (Metine apyvarta - 4787 mil, dabuotoju - 23000)
9. DCC (Metine apyvarta - 4046 mil, dabuotoju - 6000)
10. Topaz (Metine apyvarta - 4000 mil, dabuotoju - 1250)
11. Dunnes Stores (Metine apyvarta - 3500 mil, dabuotoju - 20000)
12. Google Irl (Metine apyvarta - 3343 mil, dabuotoju - 1580)
13. Grafton (Metine apyvarta - 3210 mil, dabuotoju - 10000)
14. Oracle (Metine apyvarta - 3182 mil, dabuotoju - 957)
15. ESB (Metine apyvarta - 3087 mil, dabuotoju - 6992)
16. Tesco (Metine apyvarta - 2995 mil, dabuotoju - 13000)
17. Apple (Metine apyvarta - 2500 mil, dabuotoju - 1700)
18. IBM (Metine apyvarta - 2500 mil, dabuotoju - 3250)
19. Total Prod (Metine apyvarta - 2431 mil, dabuotoju - 3900)
20. Glen (Metine apyvarta - 2250 mil, dabuotoju - 8500)
Kategorijoje: Ekonomika paprastai, Verslas
125% būsto paskola?
Parašyta: 2008/08/05 | kiek komentatorių? (2)
Atrodo visai neblogas UK banko Nothern Rock pasiūlymas. “Together” arba “Bendrai” pavadinta finansinė paslauga buvo tiekiama pirmą kartą perkantiems būstą asmenims. Pagal paslaugos sąlygas, galima buvo gauti 95% būsto vertės būsto paskolą bei dar 30% būsto vertės paprastą paskolą jeigu imti abi kartu. Taigi bendrai vartotojas galėjo pasimti iš banko pinigų už 125% tuometinės būsto vertės visiškai nepanaudojęs savo lėšų.
Atrodo visai šauniai? Beabejo. Taip galvojo ir dauguma pirmą kartą būsto paskolą gaunančių banko klijentų, taigi visų banko privačių būsto paskolų balanse tokios “Bendros” paskolos sudaro 26% (~172k iš ~662k). Šių paskolų išdavimas buvo sustabdytas iškart po banko nacionalizavimo (gręsiant bankrotui) šių metų Vasarį.
Tačiau lazda visada turi 2 galus. Ekonominei situacijai UK prastėjant, vis daugiau žmonių nesugeba susimokėti būsto paskolų mėnesinių įmokų. 2,4% “Bendrųjų” paskolų turėtojų jau šiuo metu turi rimtų problemų. Tikriausiai todėl jog įsigydami būsta netgi su “priemoka” iš banko realiai neivertino savo finansinių galimybių.
Negana to, NT ekspertams prognuozuojant apie 20% būsto kainų kritima UK, šimtaprocentininkams nuostoliai dar daugiau “padidės”. Parduoti būsta taps labai nuostolinga, todėl žmonės kurie visgi išgalės susimokėti paskolos įnašus taps savotiškai prirakinti prie būsto bei paskolos tikrai ilgam laikui.
Kaip kažkada mums lietuviams priverstinai įrodė bankas “Sekundė”, viskas kas atrodo labai gražu dažniausiai turi ir pririšta kabliuką ( šis įrodymas galioja daugeliu gyvenimo atvejų :)
p.s. Nothern Rock jau šiemet už paskolų nemokėjimą perėmė 3710 NT objektų, ~70% kurių buvo pirkti būtent pasinaudojus būtent minėtąja “Together” finansine paslauga. Reikia realiai tikėtis kad panaši situacija greitu metu susidarys ir Airijoje, kur kainų nuosmukis prognuozuojamas net iki -45% būsto vertės buvusios NT burbulo piko metu.
Arba nerealiai tikėtis jog Lietuvą būsto krizė aplenks :)
Šiek tiek naudojausi The Post.ie medžiaga ;)
Kategorijoje: Ekonomika paprastai, Prie alaus..., Verslas
Bedarbystė
Parašyta: 2008/07/07 | Be komentarų
Šiandien perskaičiau jog praėjusio penktadienio duomenimis, bedarbystė Arijoje pasiekė 5,7%.
Šis augimas pagrinde susijęs su darbo vietų mažinimu statybų sektoriuje. Kai kurios statybų kompanijos jau sumažino darbuotojų skaičių 15% ir rengiasi toliau mažinti darbų apimtis. Žinant jog didesnioji dalis lietuvių Airijoje dirba / dirbo būtent statybų sektoriuje, galima manyti jog lietuvių Airijoje mažės.
Prie lietuvių skaičiaus mažėjimo Airijoje turėtu prisidėti ir mažėjančios vietinių gamybos kompanijų (baldų, langų net ir apšiltinimo gaminių) produkcijos apimtys, kurias drąsiai galime sieti su padėtimi statybų sektoriuje. Atėmus statybų sektorių, kita didelė dalis tautiečių darbuojasi / darbavosi būtent šiose gamyklose.
Šį savaitgali teko apsilankyti nedideliame miestelyje Monaghane. Pasak Census 2006 metų surašymo, čia randasi antra pagal dydį lietuvių bendruomenė Airijoje. Situacija čia visai nesiskiria nuo bendros situacijos šalyje, šnektelėjus su keliais lietuviais visų jų nuomonės sutapo ties vienu - šiemet atleidimo iš darbo metai. Didelė dalis atleistų iš darbo lietuvių jau išvyko atgal į Lietuvą. Kiti taipogi ruošiasi kažką keisti, galbūt vykti į Skandinavijos šalis galbūt Tėvynen.
Bendrai paėmus manyčiau jog iki šių metų pabaigos tautiečių skaičius šioje smaragdo šalyje turėtų sumažėti per pusę.
Todėl gana keistai atrodo populistiniai bei nepigūs Lietuvos valdžios remiami projektai skleisti informaciją arba raginti balsuoti 100′000 tinę lietuvių minią.
Juk kartais tereikia nusileisti ant žemės ir nebijoti pripažinti realybės. Tuomet iš reklamuojamo bei rimtai nepagrįsto skaičius - 100′000 lietuvių Airijoje, galbūt pasidarys ~25′000 oficialiai per jau minėtą Census surašymą ’surastų’ lietuvių. Dar tiksliau kalbant ~25′000 smarkiai emigruojančių iš Airijos lietuvių.
Palaukiam metų pabaigos ir paskaičiuosim :)
Kategorijoje: Atvirai, Prie alaus..., Visuomėnė
Kiek dar kris būsto kaina Airijoje?
Parašyta: 2008/07/04 | kiek komentatorių? (1)
Prieš gerų pusantrų metų toks klausimas bet kuriame Airijos pub’ų būtų sukėlęs daugumos juoką. Kaip gali būsto kainos nukristi 25 - 30%. Juk Airija - Europos lyderė BVP augime, darbo vietų kurime.
Tačiau šiuo metu vietoj juoko greičiausiai sulauktum perkreiptų fizionomijų, bei draugiško atsakymo - “it’s a f…ing joke” (minimaliai 1 metu pragyvenimo stažas Airijoje reikalingas kad suprasti ši juoką :)
Visi žinom jog būsto kainos Airijoje jau nukrito ~ 11%. Pasiūla šiuo metu didelė, perkančių būstą nėra, visi laukia. Taigi ko galime sulaukti?
Vienas iš mano manymu įdomiausių ir realistiškiausių airių ekonomikos žurnalistų - David McWilliams savo šių metų birželio straipsnyje aprašo statybinių kompanijų , Airijoje dar tapatinamų su konkrečiais verslininkais vadinamais developeriais bei bankų santykius šiuo sunkiu statybiniam sektoriui momentu. Bankai kaip žinia yra didžiausi developer’ių projektų finansavimo šaltiniai.
Apibendrinant ši straipsnį, pagrindinė mintis yra tokia. Bankai kreditais finansavo pagrindinius didžiausių statybinių kompanijų žemės sklypų pirkimus bei statybos darbus. Šiuo metu, esant totaliai apatijai nekilnojamojo turto rinkoje, net ir patys didžiausi statybininkai neišsimoka šių kreditų palūkanų, jau nekalbant apie kreditus. Papraščiausiai nėra pajamų. Žemės sklypai esant niūrioms prognozėms jau dabar smarkiai atpigo ir verti galbūt tik ~ 70% to kas už juos buvo mokėta.
Patys bankai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, nes jų kredito reitingai vertinami pagal turimų paskolų paketą. Kuo daugiau tokių “nemokių” skolininkų tuo prastesnis banko reitingas. Galų gale bankai kurių pagrindinis verslas ir buvo paskolos nekilnojamo turto ir su tuo susijusiems projektams finansuoti (kas domitės manau įvardinsit tuos bankus be vargo) šiuo metu turėtų jaustis tikrai nekaip.
Taigi pasak David McWilliams bankai turi priimti sprendimą - arba pradėti spausti prieš kelis metus jiems didžiausius pelnus krovusius klientus / developer’ius parduoti dalį savo projektų už minimalią kainą ir pradėti mokėti kreditus arba … galutinai susigadinti reputacija bei kredito reitingus kas greičiausiai gali privesti net iki banko bankroto.
Šią savaitę (praėjus lygiai savaitei nuo minėto straipsnio) kaip tik atsitiko keli įdomūs įvykiai aiškiai patvirtinantys prieš tai išsakytas mintis. Vienas stambiausių Airijos developer’ių Liam Caroll liepos 2d. pardavė beveik 30 milijonų kompanijos AerLingus akcijų (kas sudaro 5,5% visu AerLingus kompanijos akcijų). Manoma jog šiuo pardavimu minėtas verslininkas patyrė apie 35 milijonus eurų nuostolio nes pardavė akcijas beveik 2-gubai pigiau nei pirko.
Sekantis desperatiško grynųjų poreikio pavyzdys - šiandien paskelbta žinutė jog dar vienas developeris sumažino naujai psstatytų namų kaina 30%. Taip paprastai, be didelių komentarų. Pagrindinis jo paaiškinimas - padėtis rinkoje.
Telieka tik spėlioti kiek daug kris būsto kaina Airijoje. Normalioje nekilnojamo turto rinkoje (tokia dabar palengva jau tampa Airijos nekilnojamo turto rinka) kaina priklauso tiek nuo paklausos, tiek nuo kokybės tiek ir nuo pasiūlos. Kolkas visi šie rodikliai rodo tik į kainos mažėjimo pusę. David McWilliams prognuozuoja (beje nemažai jo ekonominių prognozių tikrai išsipildė) jog kritimas gali būti ir iki 70% nuo piko vertės. Viskas pilnai įmanoma…
Kategorijoje: Ekonomika paprastai, Prie alaus..., Verslas
Kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje…
Parašyta: 2008/06/23 | kiek komentatorių? (2)
Nuo paskutinio įrašo šiame bloge praėjo geros 4 savaitės. Atostogos. Poilsis nuo informacijos srauto transliuojamo internete :) WordPres sistema, kuri ir sudaro šio internetinio blogo pagrindą puikiai pritaikyta net ir tokioms atostoginėms nuotaikoms. Ji leidžia rašyti juodraščius, išsaugoti parašytą tekstą bei “parodyti” straipsnį tik tada kuomet jauti jog jis jau pilnai paruoštas. T.y. pakankamai kvalifikuotas :)
Na o kvalifikacija šiaip įdomus dalykas. Ją galima suprasti labai įvairiai. Štai viename straipsnyje publikuotame interneto portale Delfi perskaičiau jog darbuotojų mokymai Lietuvos verslui nuostolingi. Dėmesį patraukė tai, jog kalba eina apie informacinių technologijų įmonę, kuriose darbuotojų apmokymams ir kvalifikacijos kėlimui dažniausiai skiriamas labai didelis dėmesys.
Šiuo konkrečiu atveju, kompanijos vadovas nepatenkintas jog darbuotojų apmokymams reikia skirti laiko, taipogi darbuotojai įgavę daugiau žinių - “nurodė tai kaip pranašumą prašydami geresnių darbo sąlygų“. Blogiausiai be abejo kad “įmonės išmokyti darbuotojai netrukus sulaukė darbo pasiūlymų iš kitų įmonių ir jų kvalifikaciją pakėlusią bendrovę paliko arba ketina tai padaryti”. Na tiesiog anekdotinė situacija.
Blogiausiai jog įmonės vadovas šioje situacijoje kaltina visus iš eilės, pradedant Europos Sąjungos fondais, kurių dėka buvo gautos lėšos mokymams finansuoti, baigiant dabuotojais kurie neįvertina to ką įmonė dėl jų padarė.
Tačiau aš asmeniškai šioje istorijoje matau tik viena žmogu kuris nesusitvarkė su savo darbu. Tai - pats įmonės vadovas. Darbuotojas visuomet bus darbuotojas. Jis turi savo asmeninius siekius, savo asmenini požiūrį ir šie nevisada sutampa, o ir neturi visada sutapti su įmonės siekiais bei požiuriu. Kad įmonės bei asmeniniai poreikiai taptu artimesni :) naudojama motyvacija. Kuri gali būti sukuriama įvairiais būdais, tarp kurių beje yra ir jau minėti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursai / apmokymai. Už tai visuomet yra atsakinga įmonės vadovybė arba kaip taisyklė tiesiogiai aukščiausiam vadovui atsakingas žmogiškųjų išteklių departamentas.
Įmonės gerbuvis yra pačių įmonės vadovų reikalas bei pareiga. Tam jie būtinai turi pasitelkti įmonės darbuotojus. Tačiau tik kaip lygiaverčius partnerius. Ir nepamiršti kad vadovauti reiškia buti atsakingam.
Kategorijoje: Inovacija, Prie alaus..., Verslas
Koncertas V.Kernagiui atminti
Parašyta: 2008/05/16 | Be komentarų
Aš esu labai gerai :) Taip kažkada dainavo maestro V.Kernagis. Super, pritariu 100%.
Matyt todėl visai smagiai nuskambėjo vienos iš akustinio vakaro V.Kernagiui atminti sumanytojos bei organizatorės Lauros kvietimas lengvai prisidėti prie programos. Patiko įdėja kad maestro dainas gros tie kas norės, kad atmosfera bus laisva, linksma bei paprasta. Tikėjausi jog į renginį tikriausiai atvyks ir asmeniškai šį išskirtinį lietuvį pažinoję žmonės kuriuos galbūt pavyks pakalbinti scenoje (beje, pavyko!).
Ir jeigu posakis “renginys pavyko 110%” labai retai tinka lietuviškiems renginiams Airijoje (kas karts nuo karto dalivauja, manau pritars :) šį kartą jis tiko. Atmosfera gavosi puiki, publika dainavo visas dainas, dažniausiai prašydavo muzikantų pakartoti. Aš perskaičiau kelias maestro V.Kernagio pasakytas mintis, bei priminiau jo išskirtinę biografiją / diskografiją. Baigiamąją dainą “Išeinu” atliko visi koncerte dalivave atlikėjai ir publika ją sutiko atsistojusi.
Sakoma kad jeigu praėjus dienai po koncerto jis vis dar veža, reiškiasi buvo geras. Veža :)
Šiek tiek liūdna jog kai kurių koncerto rėmėjų pranešime spaudai net nebuvo paminėti tikrieji iniciatoriai bei organizatoriai. Bet ne tame juk esmė. Ane?